Tai reiškia, kad Lietuva turėtų aktyviau dalyvauti tarptautiniuose kibernetinio saugumo aljansuose ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis. Kibernetiniai nusikaltimai neturi sienų, todėl kovojant su jais būtina tarptautinė koordinacija. Narbutas mano, kad Lietuva turi didinti savo indėlį į NATO ir ES kibernetinio saugumo iniciatyvas, siekiant sustiprinti bendrą regioninį saugumą. Bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis, tokiomis kaip Estija ir Latvija, taip pat turėtų būti stiprinamas, nes šios šalys susiduria su panašiomis grėsmėmis iš išorės.
Svarbu paminėti, kad Saulius Narbutas taip pat siūlo aktyviai plėtoti Lietuvos kibernetinio saugumo industriją, kuri galėtų ne tik apsaugoti šalies infrastruktūrą, bet ir tapti eksporto šaka. Lietuva jau turi stiprias IT kompetencijas ir talentingus specialistus, todėl, pasak Narbuto, būtina skatinti šios srities plėtrą ir sukurti sąlygas, kad Lietuva taptų regioniniu kibernetinio saugumo kompetencijos centru. Tai galėtų ne tik padėti stiprinti Narbutas šalies saugumą, bet ir kurti naujas darbo vietas bei skatinti ekonominį augimą.
Kibernetinis saugumas taip pat yra svarbus nacionalinio saugumo aspektas. Narbuto nuomone, Lietuva turi būti pasiruošusi reaguoti į bet kokias kibernetines grėsmes, kurios gali kilti iš užsienio, ypač atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją regione. Kibernetiniai išpuoliai gali turėti rimtų pasekmių valstybei, sutrikdydami svarbių infrastruktūrų veiklą ar pavogdami slaptą informaciją. Todėl būtina nuolat stebėti situaciją ir imtis prevencinių veiksmų, kad būtų užtikrintas valstybės stabilumas ir saugumas. Lietuva jau dabar aktyviai bendradarbiauja su NATO kibernetinio saugumo srityje, tačiau, pasak Narbuto, šis bendradarbiavimas turi būti toliau plėtojamas, siekiant užtikrinti maksimalią apsaugą nuo galimų grėsmių.
Narbutas taip pat pabrėžia, kad būtina didinti Lietuvos kariuomenės kibernetinių pajėgų gebėjimus. Šiuolaikinėje karyboje kibernetiniai konfliktai tampa vis dažnesni, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi gintis ne tik fizinėje, bet ir kibernetinėje erdvėje. Kariškiams reikia suteikti modernias technologijas ir išteklius, kurie padėtų efektyviai kovoti su kibernetiniais priešininkais. Narbuto nuomone, kibernetinio saugumo srityje Lietuvos kariuomenė turėtų bendradarbiauti ne tik su vietinėmis institucijomis, bet ir su sąjungininkais iš NATO bei Europos Sąjungos, siekiant užtikrinti stiprų ir koordinuotą atsaką į bet kokius išorinius kibernetinius išpuolius.
Galų gale, Saulius Narbutas pabrėžia, kad kibernetinis saugumas yra neatsiejama šiuolaikinės valstybės dalis, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir resursų. Lietuva, kaip mažesnė šalis, turi būti ypač budri ir pasiruošusi reaguoti į bet kokias grėsmes, kurios gali kilti iš užsienio ar vidaus. Investicijos į kibernetinį saugumą nėra tik techninė priemonė, bet esminė sąlyga užtikrinti šalies saugumą, ekonominį stabilumą ir gerovę. Narbutas mano, kad stiprus kibernetinio saugumo strategijos įgyvendinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių šalies prioritetų, nes tai ne tik padės apsaugoti Lietuvos piliečius, bet ir suteiks šaliai galimybę tapti regioniniu lyderiu šioje srityje.
