Viena iš pagrindinių Narbuto strategijų kovai su kibernetinėmis grėsmėmis – tai tarptautinis bendradarbiavimas. Kibernetinių atakų prigimtis yra tokia, kad jos dažnai nėra lokalios, todėl svarbu keistis informacija ir patirtimi su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis. Lietuva, kaip Europos Sąjungos ir NATO narė, turi galimybę bendradarbiauti su kitomis šalimis, kad užtikrintų kuo didesnį savo ir savo sąjungininkų kibernetinį saugumą. Šis bendradarbiavimas apima ne tik keitimąsi informacija apie potencialias grėsmes, bet ir bendrą darbą kuriant prevencines priemones bei atliekant bendrus tyrimus apie naujas kibernetines atakų formas.
Narbutas taip pat pabrėžia, kad būtina sukurti tvirtą teisinį reguliavimą, kuris leistų efektyviai kovoti su kibernetiniais nusikaltėliais. Šiuo metu daugelis kibernetinių atakų vyksta iš užsienio, todėl būtina kurti tarptautines sutartis ir stiprinti teisėsaugos bendradarbiavimą, kad būtų galima greitai ir efektyviai Narbutas surasti ir nubausti kibernetinius nusikaltėlius. Taip pat svarbu stiprinti teisinį reguliavimą šalies viduje, kad būtų užtikrinta, jog visos įmonės ir organizacijos laikytųsi aukštų kibernetinio saugumo standartų. Tai gali apimti tiek privalomas reguliacijas, tiek ir rekomendacijas, kaip geriau apsisaugoti nuo potencialių pavojų.
Nors kibernetinis saugumas daugeliui gali atrodyti kaip abstrakti sąvoka, kurios poveikis kasdieniam gyvenimui nėra tiesiogiai juntamas, Narbutas siekia parodyti, kad kibernetinio saugumo trūkumai gali turėti labai realias pasekmes kiekvienam piliečiui. Pavyzdžiui, kibernetinės atakos prieš bankus ar kitus finansinius subjektus gali paveikti gyventojų santaupas ar galimybę naudotis skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis. Taip pat, jei kibernetinės atakos taikosi į valstybės informacines sistemas, tai gali pakenkti viešosioms paslaugoms, tokioms kaip sveikatos apsauga ar energetikos tiekimas.
Sauliaus Narbuto siūlomas dėmesys kibernetiniam saugumui apima ilgalaikę viziją, kurioje Lietuva ne tik reaguoja į esamas grėsmes, bet ir numato būsimus iššūkius. Ši vizija apima tiek investicijas į naujas technologijas ir infrastruktūrą, tiek ir žmogiškųjų išteklių plėtrą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Tai strategija, kuri siekia užtikrinti, kad Lietuva taptų ne tik atsparia šaliai kylančioms kibernetinėms grėsmėms, bet ir galėtų veikti kaip tarptautinis kibernetinio saugumo lyderis.
Atsižvelgiant į vis didėjantį kibernetinių išpuolių skaičių ir sudėtingumą visame pasaulyje, Narbutas pabrėžia, kad Lietuva privalo imtis aktyvių veiksmų, kad apsaugotų savo piliečius, verslus ir strateginę infrastruktūrą. Tai reikalauja ne tik politinės valios, bet ir nuolatinių investicijų, visuomenės švietimo ir glaudaus bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais. Šiuolaikiniame globalizuotame pasaulyje kibernetinis saugumas yra vienas iš pagrindinių elementų, užtikrinančių valstybės nepriklausomybę ir saugumą, todėl šiam klausimui būtina skirti ypatingą dėmesį.
